Rytoj savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Jei peržiūrėjote debatus ir programas – ateikite balsuoti. Alternatyvos šiai sistemai yra: klajoklių bendruomenė, sosto paveldėjimas, diktatūra, komunizmas, anarchizmas, matrica. Alternatyvos balsavimui protu yra: zuokula, gedvilas, voldemortas ir gražulis.

Susipažinkime su rinkimų kodekse keliamais reikalavimais įvairiems demokratiniams rinkimams.

Pavyzdžiui, būti išrinktam meru pirmajame ture turi būti išpildytos šios sąlygos:

• jei dalyvavo ≥40% rinkėjų, reikia surinkti >50% dalyvavusiųjų balsų;
• jei dalyvavo <40% rinkėjų, reikia surinkti >20% dalyvauti galėjusiųjų balsų.

Iš toliau aprašytų rinkimų rūšių, mero rinkimai reikalauja mažiausiai demokratinės valios (žr. tamsios spalvos plotą iliustracijose), ir atsilieka tik nuo Seimo nario rinkimų. Kuo svarbesnis postas (prezidentas > meras > seimo narys) ar klausimas (keturių tipų referendumai), tuo griežtesni reikalavimai pergalei pasiekti ar sprendimui priimti.

• LEVEL 1. Griežčiausi reikalavimai yra privalomajam referendumui, susijusiam su Lietuvos nepriklausomybės klausimais (Referendumas D).
• LEVEL 2. Antras pagal griežtumą yra privalomasis referendumas, susijęs su Lietuvos konstitucija (Referendumas C).
• LEVEL 3. Trečias pagal griežtumą yra privalomasis referendumas kitiems klausimams (Referendumas B).
• LEVEL 4. Ketvirtas pagal griežtumą yra konsultacinis referendumas (Referendumas A).
• LEVEL 5. Prezidento rinkimai
• LEVEL 6. Mero rinkimams yra šiek tiek mažiau griežti reikalavimai nei Prezidento rinkimams, nes mero svarba yra mažesnė nei Prezidento, bet didesnė nei Seimo nario (merų yra 60, Seimo narių 141).
• LEVEL 7. Mažiausiai griežti reikalavimai yra taikomi Seimo nario rinkimams vienmandatėje apygardoje (kuomet renkamas ne partijos sąrašas, o Seimo narys tiesiogiai).

---

RINKIMŲ KODEKSO IŠTRAUKOS

Seimo nario rinkimai (vienmandatėje apygardoje):

Išrinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų; […]

Mero rinkimai:

Išrinktu laikomas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų; jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu laikomas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų; […]

Prezidento rinkimai:

išrinktu laikomas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų; jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų; […]

Referendumas A:

Konsultacinis (patariamasis) referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir šiam referendumui pateikto sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu.” arba “Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Sprendimas [dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai] yra laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.

Referendumas B:

Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, dėl kurių buvo sprendžiama privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Referendumas C:

Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Referendumas D:

Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Sprendimas dėl Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.