Tikrinome, kaip dešimties metų eigoje keitėsi kontracepcinių priemonių importas į Lietuvą.

Radome iškalbingų tendencijų. Pavyzdžiui, prezervatyvų importas nuolat augo ir šiuo metu yra pasiekęs visų laikų aukštumas: lyginant su 2014 (ar 2015, ar 2016) vidutinė importo vertė išaugo net tris kartus! Net septyni viso dešimtmečio mėnesiai–rekordininkai patenka į 2023 metus.

Patyrinėkime šias temas:

1. Kodėl auga prezervatyvų naudojimas?
2. Kontracepcijos įtaka gimstamumui
3. Moteriškoji kontracepcija
4. bet kaip su infliacija?
5. Iš kur atkeliauja kontraceptikai
6. Kiek kartų vidutinis lietuvis vyras mylisi per metus

Kodėl auga prezervatyvų naudojimas?

Analitiškai į šį klausimą neatsakysime, tačiau galime pasamprotauti:

• lytinis švietimas (lytinių aktų tiek pat, bet jie saugesni)
• lytiškai aktyvios populiacijos dalies augimas (pradeda jaunesni)
• lūžis šeimos planavimo kultūroje (atidėtas nėštumas)
• auganti pagarba moteriai, moters norų/poreikių paisymas
• visuomenės laisvėjimas (lytinių partnerių skaičiaus augimas)
• reklama (intensyvus marketingas podcastuose ir youtube laidose)
• hipotetinė lytiškai plintančių ligų pandemija (mažai tikėtina)
• potencialus “užsipirkimo urmu“ trendas (mažai tikėtina)
• artefaktas: prekės, kurių importas auga, reeksportuojamos į rytus
• artefaktas: importo vertės augimas tėra infliacijos padarinys

Kontracepcijos įtaka gimstamumui

Gimstamumas Lietuvoje nuo 2016 m. nuosekliai mažėja. Yra manančių, kad tokia tendencija suks demografinę krizę ateityje (demografai su šia nuomone nebūtinai sutinka). Baiminamasi, kad po kelių dešimčių metų dirbančiųjų bei pensininkų santykis taps pavojingai žemas (dėl ko arba mažės pensijos, arba didės mokesčiai). Šią temą ypač mėgsta politikai, populistiškai ieškodami “kaltųjų“: emigracija, dekadansas, lytinis švietimas, LGBT ir pan.

Būtų smalsu pažvelgti, kaip kontracepcijos importo tendencija atrodo ją sugretinus su gimstamumo tendencija viename grafike. Pabandom:

Grafike matome ryškią neigiamą koreliaciją: kuo didesnis prezervatyvų importas – tuo mažesnis gimstamumas. Tačiau neapsigaukime. Gamtoje yra daugybė koreliacijų, kurios gimsta ne dėl priežastinio ryšio. Pavyzdžiui, ledų suvartojimas populiacijoje yra koreliuotas su nuskendimų skaičiumi, tačiau ledų valgymas žmonių neskandina; tiesiog žiemą suvalgoma mažiau ledų ir mažiau maudomasi, o vasarą suvalgoma daugiau ledų ir daugiau maudomasi.

Tad kas iš tiesų mažina gimstamumą? Pirmoje vietoje tai demografinė populiacijos sudėtis, kuri yra 1) “užprogramuota“ šalies praeityje (prieš 20–30 metų gimė mažiau būsimų potencialių mamų) ir 2) kumuliatyvi gyventojų emigracija. Tiesiog šiuo metu Lietuvoje yra mažiau galinčių gimdyti moterų.

Tačiau negalima nuneigti ir fakto, kad paskutiniu dešimtmečiu poros yra linkusios vėliau susilaukti vaikų, planuoti šeimą atsakingai, pasverti norus ir galimybes. Gali būti kad šis faktorius iš dalies prisideda prie neigiamos koreliacijos grafike priežastine įtaka (planavimas -> kontraceptikai -> (ne)gimstamumas).

Moteriškoji kontracepcija

Visgi nekorektiška tyrinėti tik vyrišką kontracepciją, ypač gretinant ją su gimstamumu. Oficialiosios statistikos portale galima rasti ir moteriškosios kontracepcijos prekių importo duomenis.

Skirtingai nei prezervatyvų (kodas 40141000), moteriškosios kontracepcijos prekių kombinuotoji nomenklatūra keitėsi metai iš metų, tad duomenyse ieškosime net šešių kodų:

30066000, 30066010, 30066090, 30066011, 30066019.

Visi jie atitinka prekes, apibūdinamas kaip “cheminės kontracepcinės priemonės, kurių pagrindinės medžiagos yra hormonai, spermicidai ir kiti produktai“.

Sugretinkime dvi prekių rūšis viename grafike:

Moteriškųjų kontraceptikų importas per paskutinį dešimtmetį svyravo, tačiau neturi ryškios ilgalaikės augimo ar kritimo tendencijos (didžiausia vertė stebima 2014 m. pradžioje, taip pat nepaaiškintas suaktyvėjimas 2019–2020 m.). Tai labai kontrastuoja su tolygiai augančiu prezervatyvu importu. Paskutiniais metais abiejų šių prekių importo vertė buvo apylygė.

bet kaip su infliacija?

Lyginant pinigines sumas skirtinguose laiko taškuose būtina atsižvelgti į infliaciją. Už 100 Eur šiandien galima nusipirkti mažiau produktų, nei už tiek pat eurų buvo galima nusipirkti prieš keletą metų. Pasinaudokime Duomenų agentūros skelbiamu vartotojų kainų indeksu ir perskačiuokime importo vertes:

Kaip ir tikėjomės, nemažą dalį prezervatyvų importo augimo paaiškina bendras kainų augimas (“pinigų nuvertėjimas“). Tačiau tendencija nedingsta: importas tikrai augo, o 2023 metais importuota net du kartus daugiau (tačiau nebe tris) nei 2014 (ar 2015, 2016, 2017, 2018) metais.

Iš kur atkeliauja kontraceptikai

Sudarykime šalių, iš kurių buvo atvežtos šios prekės, top penketukus (pagal importo vertę) kiekvieniems metams:

Atkreipkite dėmesį, kad prezervatyvų kategorijoje ilgus metus dominavo Latvija (LV) ir Lenkija (PL), tačiau 2023 m. jas abi išstūmė penketuke retai kada atsirasdavusi Vokietija (DE). Ši detalė gali būti svarbi interpretuojant prezervatyvų importo staigaus augimo priežastis: tai gali būti ne natūralios paklausos įtakos požymis. Gali būti, kad šis importas iš Vokietijos nepasilieka Lietuvoje.

Moteriškosios kontracepcijos kategorijoje visuomet dominavo Vokietija (visgi tai yra ne paprasti latekso produktai, o farmaciniai gaminiai). Įdomus pokytis įvyko prieš ketverius metus: iš ilgametės antrosios pozicijos Belgiją (BE) išstūmė staiga penketuke pasirodžiusi Olandija (NL). Ir išstūmė ne bet kaip, o į tiesiog nebūtį (penketuke Belgijos nebeliko).

Pažiūrėkime į paskutinius metus detaliau: į importo proporcijas:

Įsitikinom, kad Vokietija, kaip importo partnerė, yra ne šiaip pirmoje vietoje, o tiesiog dominuoja šią rinką.

Kiek kartų vidutinis lietuvis vyras mylisi per metus

Į tokį patį klausimą apie moteris atsakymo nerasime, nes 1) jų naudojamų priemonių rūšių yra daug 2) priemonių poveikis nėra vienkartinis 3) priemonių kaina per daug varijuoja. Tačiau su vyrais paprasčiau.

Kaina. Vieno prezervatyvo mažmeninė kaina yra 0.2–1.0 Eur. Laikykime, kad didmeninė kaina, kurią deklaruoja importuotojas, yra 0.2 Eur.

Vertė. 2023 m. į Lietuvą buvo importuota prezervatyvų už 3 614 808 Eur. Laikykime, kad tiek pat buvo/yra/bus sunaudojama per metus Lietuvoje.

Kiekis. Sunaudotų prezervatyvų kiekis per metus = 3 614 808 / 0.2 = 18 074 040 vnt.

Naudotojai. Kiek Lietuvoje yra vyriškos lyties gyventojų, kurie yra atsakingi už pagrindinę dalį per metus įvykstančių lytinių aktų, kuriuose yra panaudojami prezervatyvai? Šis klausimas sudėtingesnis. Lietuvoje yra 1.37 milijono vyriškos lyties nuolatinių gyventojų (ignoruokim turistus ir svečius). Iš jų:

• 0.99 milijono yra 18-70 metų amžiaus
• 1.02 milijono yra 16-70 metų amžiaus
• 0.85 milijono yra 16-60 metų amžiaus
• 0.65 milijono yra 16-50 metų amžiaus

Amžiaus grupės skiriasi savo lytiniu aktyvumu, bet tai ignoruokime, nes didžiausią įtaką galutiniam skaičiui turės prielaida, kad dauguma vyrų yra susituokę. Jeigu moters vaisingo amžiaus riba laikysime 40 metų ir darysime prielaidą, kad moteris retai būna daugiau kaip 10 metų jaunesnė už savo sutuoktinį, galėsime pagrįstai į skaičiavimus įtraukti tik 50 metų ir jaunesnius vyrus, nes vyresni, tikėtina, nebenaudoja kontracepcijos (potencialius lytinius santykius už santuokos ribų taip pat ignoruojame).

Tad kiek vidutinis lytiškai aktyvus vyras sunaudoja prezervatyvų per metus?
18 074 040 / 653 334 = ~28 (dvidešimt aštuonis) vnt.

Visgi jūs puikiai suprantate, kad neapibrėžtumo ir prielaidų šiuose skaičiavimuose yra tiesiog per daug. Tad ir rezultatu nereikia labai pasitikėti.

Lower bound (apatinė tikėtina riba). Pasirinkdami dižiausią tikėtiną prezervatyvų kainą (1 Eur) ir didžiausią tikėtiną naudotojų skaičių (1.03 mln.) gausime kitokį atsakymą: 3 prezervatyvai per metus.

Upper bound (viršutinė tikėtina riba). Pasirinkdami mažiausią tikėtiną prezervatyvų kainą (10 ct.) ir mažiausią tikėtiną naudotojų skaičių (0.51 mln.) gausime kitokį atsakymą: 70 prezervatyvų per metus.