Praleidome valandų valandas ieškodami keistai pavadintų Lietuvos gatvių ir jas sistemindami. Svetainė kalbagatves.lt yra šio darbo rezultatas. Kviečiame naršyti ir spręsti – ar daug turime sovietinių laikų palikimo.

Žemai kabantys vaisiai

“Žemai kabantys vaisiai“ po Nepriklausomybės atgavimo buvo kaip mat lengvai nuraškyti: neliko nei Lenino prospekto, nei Komjaunimo gatvės, nei Dzeržinskio, Suvorovo, Kapsuko ar panašių kitų.

Būtent tokie gatvių pavadinimai labiausiai badė akis. Tačiau tolimesnis sovietinių simbolių pašalinimo darbas tapo vis labiau sudėtingas, nes daugelis likusių pavadinimų iš pirmo žvilgsnio atrodė gan nekaltai.

Tad naršant šį žemėlapį, jums reikės stipriai suraukti kaktą stengiantis suprasti:

1. ar tam tikro pavadinimo gatvių nėra daugiau, nei leistų tikėtis tokio žodžio prasmė šiuolaikinėje Lietuvoje.
2. Taip pat turėsite įsivaizduoti, kas buvo galvose tų, kurie valdė okupuotą sovietinę Lietuvą.
3. Ir svarbiausia (tam ir reikalingi žemėlapiai!) – jums reikės pamatyti, ar skirtingų įtartinų pavadinimų gatvės nėra dažnai arti viena kitos, ar nesusigrūda į tam tikras teritorijas.

Klastingos usnys

Klastingos usnys – tai subtili sovietinė propaganda, tam tikri “nekalti“ vertybiniai raktažodžiai, turintys įkvėpti ar skiepyti tam tikras vertybes. Nekaltai jie atrodo po vieną, tačiau pamačius jų visumą – aiškėja autorių intencijos. Pavojingiausia, kai šios usnys tampa gatvių pavadinimais, nes tuomet jas išravėti yra labai sunku.

Kaip manote, ar čia tik nekalti pavadinimai: Entuziastų g., Spartuolių g., Pirmūnų g., Optimistų g., Iniciatorių g.? Juk tai puikūs žodžiai!

Žinant Lietuvos istoriją, labiau tikėtina, kad tai propagandinis bandymas kelti sovietinio žmogaus moralę. Tokių gatvių aptikta 16, tikrai daugiau nei nusipelnė tokie šiuoliakinei ausiai nekasdieniai žodžiai.

Tas pats su gatvių pavadinimais Talkos g., Jaunųjų Talkininkų g., Talkininkų g., Pagalbos g., Paslaugos g.. Tokių gatvių aptikta 11. Žodžiai puikūs, tačiau kūrėjų intencija – greičiausiai ne ta kurios tikėjotės.

Pacifikuojantys epitetai

Apsimestinė vienybė

Sovietų sąjunga buvo “sujungta“ per prievartą. Ne vien karinių pastangų reikėjo ją išlaikyti “sujungtą“. Į pagalbą buvo pasitelkti ir (nediplomuoti) psichologai ir politstrategai iš “Tiesos Ministerijos“. Taip gimė gatvės, kuriančios iliuziją, kad visi gyvena draugiškai, savo noru, vienybėje:

Taikos pr., Santaikos kel., Sandraugos g., Draugystės al., Draugų aklg., Brolybės g., Vienybės al.

Eidami “Draugų“ gatve galite pasvarstyti, ar tai paprastas pozityvus žodis (kaip Peteliškų g. ar Ramunių g.), ar pacifikuojanti žinutė, skirta nebeegzistuojančios sąjungos piliečiams ir jų socialiniam audeklui austi.

Nepagrįsti pažadai

Gyvenimas nebuvo lengvas (palyginus su Vakarų pasaulio šalimis), todėl buvo svarbu žadėti, piešti vizijas, kalbėti apie rytojų, nes šiandiena buvo pilka, prėska ir nesoti:

Naujo Gyvenimo g., Naujo Pasaulio aklg., Naujo Plano g., Naujo Ryto tak., Rytojaus g., Ateities pl., Progreso g., Pažangos g.

Tikėtina, kad šie toponimai yra sovietizmai, klastingai sukurti, skirti pacifikuoti, tapę nuvalkiotais, patetiškai skambantys šauksmai apie nieką.

Tiesa

Gal būt tobuliausias melo imperijos toponimas yra Tiesos g.

Tačiau kaip ir visais kitais atvejais – mes nežinome tikrosios konkretaus toponimo atsiradimo istorijos, preliminarias išvadas darome tik iš duomenų ir kontekstų.

Tired of Winning

Paklauskite savęs, ką švenčia šie gatvių pavadinimai: Triumfo al., Nugalėtojų g., Pergalės g., Šlovių g., Jubiliejaus g.? “Triumfo“ prieš ką ir su kuo? Kurių “nugalėtojų“? “Pergalės“ kokiomis aplinkybėmis? Kieno ir kelinto “jubiliejaus“?

Konkrečių gatvių istorijos duomenų (kas ir kada pavadino) nėra. Tačiau tokio tipo pavadinimų gausa sufleruoja, kad bent dalis gatvių vardus gavo dėl moderniai Lietuvai neskanių priežasčių.

Darbo liaudis

Kokios profesijos yra geidžiamiausios ar gerai apmokamos šiandien? Matyt tai gydytojai, analitikai, finansų specialistai, programuotojai. Tačiau šiandien nėra nei vienos gatvės tokiu pavadinimu.

Vietoj to turime didžiulį sovietinį palikimą “paprastos darbo liaudies“ profesijų: bent 300 Lietuvos gatvių, šlovinančių laiškininkus, konduktorius, dažytojus, šaltkalvius, stalius ir pan. Nesupraskite klaidingai, tai puikios profesijos, tačiau tokių pavadinimų gausa pasakoja visai kitą priežastinio ryšio istoriją: švelniosios propagandos.

Beje, šiandien visi sutiktų, kad šalies ateitis priklauso nuo švietimo sistemos ir mokytojų. Taip tikrai nemąstė sovietiniai lyderiai, mieliau mokytojus, dėstytojus, švietėjus, mąstytojus trėmę į Sibirą. Patikrinkime hipotezę, kuri vadovaujasi prielaida, kad daugumą gatvių pavadinimų paveldėjome iš seniau:

Kiek Lietuvoje gatvių, pavadinintų “Mokytojų“? Lygiai 7-ios.
Kiek Lietuvoje gatvių, pavadintų “Statybininkų“? Lygiai 87-ios.

Vardai pavardės

Gatvės pavadinimas yra klastingesnis propagandinės žinutės nešiklis nei skulptūra. Prie S. Nėries skulptūros mes galime prikabinti kontekstą atskleidžiančią lentelę. Tačiau tokių metaduomenų prie gatvės pavadinimo neprikabinsi, nes gatvės pavadinimas greitai tampa bendriniu žodžiu, jis nugula ant vokų, siuntų, pasisėja žemėlapiuose, straipsniuose, knygose, albumuose. Tai būdas įlįsti žmonėms į galvas jiems to nepastebint.

Kaip manote kodėl šių gatvių gyventojams neužkliūna jų gatvės pavadinimai:

Caro g., J. Gagarino g., I. Mičiurino g., R. Žebenkos g., B. Grigo g., …

Akivaizdūs praleidimai

Neįtikėtina, bet iki šių dienų išliko šios anachronistinės gatvės:

Kolūkiečių, Melioratorių, Kosmonautų, Kooperatininkų, Tarybų, Internacionalinė, Subotninkų, Politechnikos, Profilaktoriumo ir pan.

Baltarusijos toponimai

Kaip pastebėjo daugelis skaitytojų, tai nėra sovietizmo pėdsakas, tačiau įdomybė – didelė.

Bent 133-ys Lietuvos gatvės yra pavadintos bent 50-ies Baltarusijos toponimų vardais. Tai nėra priežastis ką nors keisti, bet verta žinoti. Jei kažkas dėjo pastangas tikslingai pervadinti ištisų kvartalų gatvių pavadinimus dėl LDK istorijos atminimo – darbas atliktas puikiai.

Gatvių, pavadintų Baltarusijos gyvenviečių vardais, itin gausų Vilniaus mieste ir rajone: Astravo, Drujos, Gervėčių, Pelesos, Minsko, Breslaujos, Gardino, Lydos, Mogiliovo, Naručio, Naugarduko, Nesvyžiaus, Oršos, Polocko, Rodūnios, Slucko, Vitebsko, Zietelos, Ašmenos, Bistryčios ir pan.

Mes nesiūlome keisti šių pavadinimų, tačiau gyventojai turi turėti galimybę matyti tokią tendenciją. Daugelis Baltarusijos miestų kadaise priklausė Lietuvai. Tačiau dabar tai yra nedraugiška valstybė.

Kaliningrado toponimai

Vėlgi, kaip pastebėjo daugelis, tai ne sovietizmo pėdsakas, tačiau atradus yra sunku nepasidalinti.

Bent 265-ios Lietuvos gatvės yra pavadintos bent 105-ių Kaliningrado srities toponimų vardais.

Ši tendencija yra ypač ryški Klaipėdos mieste, kuriame tokios gatvės užima ištisą rajoną: Aistmarių, Įsės, Karaliaučiaus, Nadruvos, Pilupėnų, Rasytės, Stalupėnų, Gumbinės, Ragainės, Šarkuvos, Tilžės, Tolminkiemio, Gryneidės, Priegliaus ir pan.

Vienavertus, Kaliningrado sritis nebepriklauso Lietuvai. Dar blogiau, priklauso pačiai nedraugiškiausiai mums federacijai, sovietų sąjungos šleivajai dukrai. Kitavertus, egzistuoja gilus istorinis ryšys ir sentimentai. Tad jei gyventojams patinka – niekas negali su jais ginčytis.

Pabaiga

Mes nepastebime šios gausos, nes gyvename ant žemės, vienu ypu matydami tik vieną toponimą. Tačiau paukščio–algoritmo skrydis per žemėlapius ir pavadinimų lenteles atskleidžia šiurpoką dėsningumą: sovietinio palikimo yra daug.

Nors dažnai negalime pasakyti, kuri gatvė savo pavadinimą gavo dėl blogos priežasties, tačiau įtartinų pavadinimų gausa ir ypač – sangrūdos tam tikrose teritorijose sufleruoja tą patį, ką sako ir nuojauta. Sovietinis pėdskas dar neišdilo.